Nuotekų valymas

nuotekų valymasVandens šaltinių užterštumas tai realus veiksnys, darantis itin neigiamą įtaką žmonių sveikatai. Pasaulio sveikatos apsaugos organizacijos duomenimis dėl nekokybiško geriamojo vandens kasmet nukenčia kas dešimtas pasaulio gyventojas. 50 procentų pasaulio upių vandenų patiria technogeninį poveikį. Vandens objektų užterštumas ir mažai efektyvios vandens paruošimo technologijos yra pagrindinės blogos geriamojo vandens kokybės priežastys. Vandens kokybei reikšmingą įtaką daro jame esančios medžiagos ir junginiai. Didelė jų koncentracija gali neigiamai veikti ne tik žmogų, bet ir biologinę aplinką vandens telkinyje. Dėl šių priežasčių tampa ypač svarbu, kad žalingos medžiagos iš nuotekų būtų šalinamos, siekiant išlaikyti leistiną koncentraciją.

Skirtingo tipo nuotekos yra valomos, naudojant skirtingus metodus. Teisingo valymo būdo pasirinkimas yra pakankamai sudėtinga užduotis, sąlygota teršiančių medžiagų įvairove ir aukštais reikalavimais, keliamais valomo vandens kokybei. Vandenyje esantys cheminiai junginiai gali būti organiniai arba neorganiniai. Išanalizavus nuotekas galima suprojektuoti valymo konstrukciją ir parinkti tinkamiausią įrangą. Rinktis įrangą nuotekų valymui reikia, lyginant vandens kokybės duomenis ir technines įrangos charakteristikas.

Nuotekų valymo metodai

Nuotekų valymo metodus galima dalinti į kelias grupes: mechaniniai, cheminiai, fiziniai cheminiai, biologiniai. Biologinis nuotekų valymas remiasi mikroorganizmų savybe ištirpusias organines medžiagas naudoti kaip maisto šaltinį ir mineralizuoti jas savo gyvybinės veiklos proceso metu. Jis skirtas mažinti komunalinių ir pramoninių nuotekų užterštumą. Biologinis valymas istoriškai buvo labiausiai vystomas ir šiuo metu yra plačiausiai naudojamas. Biologinis metodas, kaip ir bet kurie nuotekų valymo metodai, yra naudojamas tam, kad nuotekose būtų sumažinti organinių ir neorganinių medžiagų kiekiai iki priimtinų. Biologiniai nuotekų valymo metodai skirstomi į aerobinius, t. y. tuos, kuriuose naudojami mikroorganizmai, kurių gyvybinei veiklai reikalinga deguonis, ir anaerobinius, kuriuose naudojami mikroorganizmai gyvena be deguonies.

Nuotekos – tai vandenys ir krituliai, nukreipiami nuo pramoninės arba gyvenamosios teritorijos per kanalizacijos sistemą, kurių savybės smarkiai pablogėjo dėl žmogaus gyvybinės veiklos. Nuotekų valymas yra priemonių kompleksas, skirtas iš vandens pašalinti taršą, atsirandančią žmogaus gyvybinių ar gamybinių procesų metu, prieš išleidžiant vandenį atgal į vandens telkinius. Valymas atliekamas naudojant specialius įrenginius. Biologinis valymas naudoja mikroorganizmus, kad būtų pasiekta organinių junginių degradacija. Šiame etape vyksta nuotekų mineralizacija, organinio azoto ir fosforo šalinimas. Pagrindinis tikslas – sumažinti biologinio deguonies sunaudojimo kiekius. Yra keli techniniai valymo būdai: šiuo metu tai aerotankai, biofiltrai ir metatankai. Pirminiai nusodintuvai, kur pirmiausia patenka vanduo, yra skirti tam, kad juose nusėstų organika.

Nuotekos yra klasifikuojamos pagal tam tikras savybes, pavyzdžiui, pagal jų prigimtį. Tai gali būti gamybinės nuotekos, atsirandančios technologinių procesų metu. Vanduo nuvedamas per gamyklos ar visuomeninę kanalizacijos sistemą. Buitinės nuotekos atsiranda dėl žmogaus gyvybinės veiklos ir yra nuvedamos per visuomeninę kanalizaciją. Paviršinės nuotekos – lietaus ar polaidžio vandenys – atsiranda tirpstant sniegui, ledui ir nuvedamos naudojant lietaus kanalizaciją. Nuotekų sudėtis gali būti labai įvairi, tačiau dažniausiai tai būna medžiagos, kurios sunkiai įsijungia į cheminę reakciją ir praktiškai neyra veikiamos biologinių priemonių (sunkiųjų metalų druskos, pesticidai) ir medžiagos, kurios gali išnykti natūralaus valymo procesų metu. Į nuotekų sudėtį įeina tiek neorganinės medžiagos (grunto dalelės, druskos, šarmai, rūgštys), tiek organinės (naftos produktai, organinės rūgštys) ir biologiniai objektai (grybelis, bakterijos, mielės).


© 2013 Visos teisės saugomos